Pamatų šiltinimas yra esminis statybos proceso etapas, užtikrinantis namo šilumos efektyvumą ir patvarumą. Šiltinant pamatus naudojant uždarų porų poliuretano putas, galima pasiekti aukščiausią šilumos izoliacijos lygį. Tai ne tik padeda sumažinti šildymo sąnaudas žiemos metu, bet ir apsaugo pastato pamatus nuo išorinių oro sąlygų poveikio, pavyzdžiui, gruntinio vandens ar šalčio.
Uždarų porų poliuretano putos yra viena iš populiariausių pamatų šiltinimo medžiagų dėl savo unikalių savybių. Šios putos yra:
Vientisos: Sukuriant vientisą šiltinimo sluoksnį, poliuretano putos neleidžia šalti tiltams susidaryti. Tai užtikrina efektyvesnę šilumos izoliaciją ir mažina energijos sąnaudas.
Prisitaikančios: Dėl savo elastingumo, poliuretano putos puikiai prisitaiko prie bet kokio pamato formų ir dydžių, užtikrindamos, kad visi paviršiai būtų vienodai apšiltinti.
Ilgaamžės: Poliuretano putos išlaiko savo savybes ir efektyvumą ilgą laiką, net ir esant žemoms temperatūroms.
Apsauga nuo drėgmės: Be šilumos izoliacijos, poliuretano putos taip pat apsaugo pamatus nuo drėgmės ir vandens, dėl to yra idealus pasirinkimas gruntinio vandens zonose.
Norint pasiekti geriausią šiltinimo efektą, svarbu tinkamai paruošti pamatus darbams. Tai apima:
Pamato Atkasimą: Prieš pradedant šiltinimo darbus, pamatas turi būti atkastas maždaug 1.2 metrų pločio. Tai leidžia šiltintojui kokybiškai atlikti visus reikiamus darbus.
Paviršiaus Valymas: Šalinamas purvas ir kiti nešvarumai nuo pamato paviršiaus, kad poliuretano putos galėtų kuo geriau sukibti su paviršiumi.
Džiovinimas: Pamatas turėtų būti paliktas džiūti kelias dienas. Džiovinimo trukmė priklauso nuo oro sąlygų; paprastai, jei oras šiltas, užtenka 1-2 dienų.
Šiltinimo darbai dažniausiai užtrunka vieną dieną, o tai reiškia, kad pamatai gali būti užkasti jau kitą dieną po šiltinimo. Tačiau svarbu užtikrinti, kad visi paruošiamieji darbai būtų atlikti kruopščiai, kad šiltinimo procesas būtų kuo efektyvesnis.
Šiltinant pamatus su uždarų porų poliuretano putomis, namo šeimininkai gali būti tikri, kad jų namai bus saugūs, šilti ir energiją tausojantys ilgus metus.
Kiekvienas nori šiltų namų, ypač, kad vaikščiojant po kambarius būtų šilta kojoms. Šitaip žymiai jaukiau ir maloniau jaučiamasi gyvenamojoje aplinkoje. Tačiau tai ne visada įmanoma. Ir tai nebūtinai dėl to, jog tai seno namo būklė yra bloga. Juk būna negerai ir su naujos statybos namais. Beveik visada šitaip yra todėl, kad nebuvo darytas apšiltinimas. O jei ir buvo daryta, tai tiesiog pagailėta daugiau geresnių medžiagų ne tik pačiam šiltinimui, bet ir tokių darbų užbaigimui – apdailai. Todėl reikalingas profesionalus pamatų šiltinimas su aukštos kokybės medžiagomis.
Vienas geriausių šiuolaikinių šiltinimo būdų yra pamato šiltinimas poliuretano putomis. Tiek naujų, tiek senų pastatų. Tai daroma ne tik dėl to, kad namuose būtų šilčiau, bet ir dėl to, jog nesikauptų drėgmė. Tad apšiltinant atliekama dar ir hidroizoliacija.
Pamato apšiltinimas gali būti atliekamas ne tik iš lauko pusės, bet ir iš vidaus. Taip pat galima rinktis šiltinimo sluoksnio storį, kuris labai priklauso nuo norų ir galimybių. Tačiau, jei norima, kad pastatas įgautų kuo didesnę energijos klasę, tai tuomet reikėtų kuo storesnio storio. O jeigu norisi tik šiek tiek apšiltinti, tai galima pasirinkti mažiausią storį, pvz., 10 cm.
Verta pažymėti, jog apšildymas vykdomas net ir ant nelygaus paviršiaus. Tai gali būti akmeninių pamatų šiltinimas iš išorės. Todėl toks būdas yra tikrai puikus sprendimas kiekvienam norinčiam šiltesnių namų ir mažesnių išlaidų už šildymą.
Darbai atliekami pagal atitinkamą eiliškumą, bet kiekvieno etapo darbai turi būti atlikti itin kokybiškai.
Galima išskirti esminius pamato šiltinimo poliuretanu etapus:
Pamatai atkasami pamatai tokio gylio, koks gali būti grunto įšalas, t. y. 1,5 metro arba minimaliai 1,2 m (jei gruntas – tai smėlis). Pavyzdžiui, molis įšąla bene labiausiai, o smėlis mažiausiai. Taip kad, kiek atkasti – priklauso nuo grunto tipo. Beje, atkasus žemę galima atrasti vietas, pro kurias į pastatą patenka ne tik šaltis, bet ir drėgmė. Dėl to toks atkasimas gali labai praversti, nes galima geriau sutvarkyti pamatus ir šiltinimo rezultatai bus žymiai geresni. Tačiau tikrai nereikėtų galvoti, jog nėra būtina užpildyti papildomai tokius plyšius. To nepadarius galima pagadinti šiltinimo veiksmingumą.
Kad ir kokie būtų pamatai – akmeniniai ar betoniniai, ar kitokie, bet juos vertėtų apsaugoti nuo drėgmės, t. y. atlikti pamatų hidroizoliaciją. Ji yra daroma iš išorės. Toks dalykas ypač reikalingas, jei pamatai iš betono. Todėl, kad jiems didelę įtaką daro šaltis ir karštis, o tiksliau jų kaita. Šitokiu būdu yra apsaugoma betoninė konstrukcija. Tačiau ne tik tokie pamatai turi būti apsaugomi, kiti taip pat. Hidroizoliacija geriausiai padaroma, kai pastatas yra statomas, o jau renovacijos metu ji, deja, padaroma tik iš dalies. Kita vertus, kaip galima kuo geriau apsaugoti pamatus nuo drėgmės ir kokias medžiagas rinktis – specialistai gali pasakyti atsižvelgdami į pastato ir pamatų tipą, grunto rūšį ir kitus kriterijus.
Pamatų šiltinimas atliekamas panaudojant poliuretano putas. Šiltinama parenkant norimą ir / ar rekomenduojamą sluoksnį. Kuo storesnis sluoksnis – tuo geriau. Šitaip ilgiau laikysis šiluma ir bus geresnė energinė klasė bei galima bus dar labiau sumažinti išlaidas už šildymą. Tačiau vertėtų įsiklausyti į specialistų rekomendacijas, nes jie žino, koks sluoksnis iš tiesų reikalingas ir ką konkrečiu atveju daryti, taip pat gali pakonsultuoti ir dėl rūsio.
Po šiltinimo dar laukia baigiamieji darbai. Vieni iš jų yra armavimas, tinkavimas, o po to dar turi būti uždėta membraninė plėvelė. Tačiau, kas ir kaip turi būti daroma – geriau, kad pasakytų profesionalai. Todėl, kad kiekvienas pastatas gali turėti savo individualius „poreikius“. Paskutinis žingsnis yra apdaila. Tikrai būtina, bet tik toje dalyje, kuri yra matoma. Juk norisi, kad namai atrodytų gražiai ne tik viduje, bet ir išorėje, taip? Po tokių darbų, ypač, jei buvo atliekamas ne tik pamatų, bet ir sienų šiltinimas, tai apdaila tik pagražins viso namo išvaizdą.
Pamato apšiltinimas nėra paprastas procesas, tad ir jo kaina nėra tik vienas kažkoks skaičius. Dėl to, jog turi nemažai sudedamųjų – tiek darbų etapais, tiek medžiagų kiekiu ir įvairove. Taip pat daug kas priklauso ir nuo kvadratūros. Kuo daugiau kvadratų, tuo didesnė kaina. Tiesiog dėl tokių darbų vertėtų kreiptis į profesionalus, kurie išanalizuos esamo ar būsimo pastato būklę ir pateiks tinkamiausius sprendimus atsižvelgiant į poreikius ir galimybes. Tačiau bet kokiu atveju, pamatų šiltinimas ypač reikalingas kiekvienam pastatui norint jaustis savo namuose komfortiškai, t. y. kad būtų šiluma ir jaukumas. Beje, namo apšiltinimas didina nekilnojamo objekto vertę, tad, jei sugalvosite, tai galėsite ateityje jį parduoti didesne kaina.
Vertėtų žinoti, jog būtent pamatų šiltinimo metu negalima taupyti ar atmesti kokius nors darbus ar medžiagas. Todėl, kad dėl to gali nukentėti ir piniginė, ir rezultatai. Juk šiltinimas daromas, kad namuose būtų šilta, nebūtų drėgmės sienose ir patalpose. Taip pat, kad šildymo išlaidos būtų mažesnės. Tačiau, jei daryti nekokybiškai, tai tuomet visas tas šiltinimas nebus veiksmingas, neatneš į namus šilumos ir tai bus tik veltui išleisti pinigai. Todėl visiškai nereikėtų taupyti, jei iš tikro norisi puikių rezultatų.
Pamatų šiltinimas yra tikrai vertingas, bet tik tuomet, kai jis atliekamas laikantis visų taisyklių ir panaudojant kokybiškas medžiagas. Todėl reikėtų kreiptis į profesionalius šiltintojus, kurie tikrai žino, ką ir kaip daryti. Tokio šiltinimo kaina bus žymiai geresnė.
